Aplinkosaugos profesionalų konsultacijos
"Gamta niekada nelaužo savo įstatymų." Leonardas da Vinčis

NAUJIENOS

 2019-06-19

Kodėl už atliekų tvarkymą norime mokėti daugiau?


Atliekų rūšiavimas vis dar nėra tapęs didelės Lietuvos gyventojų dalies kasdieniu įpročiu. Kiekvienas nerūšiuojantis gali išvardyti ne vieną savo elgesį pateisinančią priežastį. Pavyzdžiui, daugiabutyje Šiauliuose gyvenanti buhalterė Kristina įsitikinusi, kad rūšiuoti neverta, nes tai vis tiek neduoda jokios finansinės naudos.


„Mūsų name yra rūšiuojančių gyventojų, bet didelė dalis mano kaimynų nerūšiuoja. Už šiukšles ir rūšiuojantys, ir nerūšiuojantys moka tiek pat, tai kodėl aš turiu kasdien sukti galvą, kur dėti nereikalingas pakuotes? Turime namuose vieną šiukšlių kibirą, į jį viską ir metame“, – kalba Kristina. Gal iš tikrųjų rūšiavimas tik apsunkina gyvenimą ir visiškai neatsispindi gyventojų gaunamose sąskaitose už atliekas? Kaip yra iš tiesų? Pabandykime išsiaiškinti. Moka du kartus „Nerūšiuodami gyventojai už pakuočių atliekų sutvarkymą moka du kartus, – Kristinai ir kitiems panašiai manantiems atsako Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorė Jolita Šalkauskienė. – Ko gero, daugelis vis dar nežino, kad pirkdamas bet kokį gaminį žmogus sumoka ir už jo pakuotės sutvarkymą. Jei pakuočių atliekas išmetame į mišrių (buitinių) atliekų konteinerį, jos keliauja į atliekų apdorojimo įrenginius, po to į deginimą ir dalis į sąvartyną, ir tada už jų sutvarkymą sumokame antrą kartą. Deginimo įkainiai auga, kaip ir taršos mokestis už sąvartyne šalinamas atliekas. Todėl atliekų, kuriomis atsikratome per buitinių atliekų konteinerius, sutvarkymas yra labai brangus.“ Taigi, akivaizdu, kad Kristina ir kiti panašiai mąstantys nerūšiuodami skriaudžia patys save. Kuo daugiau atliekų išrūšiuojama, tuo mažiau jų patenka į bendrus konteinerius buitinėms atliekoms, už kurių išvežimą ir sutvarkymą gyventojams reikia mokėti. Į rūšiavimo konteinerius metamos pakuočių atliekos išvežamos nemokamai – jų surinkimą ir tvarkymą finansuoja supakuotų gaminių gamintojai ir importuotojai. Todėl, jei visi daugiabučių ir individualių namų gyventojai rūšiuotų buitines atliekas, jiems užtektų žymiai mažesnės talpos mišrių atliekų konteinerių, už kurių išvežimą reikėtų mokėti mažiau.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/projektai/atlieku-kultura/kodel-uz-atlieku-tvarkyma-norime-moketi-daugiau.d?id=81501291



2019-04-12

Pakuočių apskaitos reikalavimai dar labiau paprastinami

Aplinkos ministerija siekia supaprastinti pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos reikalavimus ir todėl numato keisti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisykles. Pastabų ir pasiūlymų dėl jų pakeitimo projekto laukiama iki balandžio 17 d.

Siūloma nustatyti, kad pakuočių apskaitos žurnalas būtų pildomas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį (dabar reikia pildyti ne rečiau kaip kartą per mėnesį). Be to, nuo š. m. gegužės 1 d. numatoma nustatyti savanorišką, jau neprivalomą, kaip dabar, pakuočių ženklinimą (nurodant joms pagaminti naudotų medžiagų prigimtį).

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė, šie pakeitimai siūlomi, atsižvelgus į gamintojų ir importuotojų pastabas ir siekiant sumažinti administracinę naštą verslui, ypač smulkiajam. Verslininkų teigimu, supaprastinti pakuočių apskaitos reikalavimai atsilieptų ir prekių kainoms – leistų jas sumažinti.

Nuoroda į straipsnį:  http://am.lrv.lt/lt/naujienos/pakuociu-apskaitos-reikalavimai-dar-labiau-paprastinami?fbclid=IwAR1NsX68RNGJcM_qlBs4SYGIs6za8tl7Gn1_CaPcrS-0qkq2j_UZA7LvIfM